Žagarė

Miesto aikštė

Žagarė iš paukščio skrydžio

Previous slide

Next slide

Beveik 800 metų istoriją menančiame Žagarės miestelyje susipina skirtingų laikotarpių kultūrinis, istorinis ir gamtinis palikimas. Čia galime apžvelgti aristokratiška dvasia alsuojantį Žagarės dvaro kompleksą, paklaidžioti šimtmečius minamomis miesto gatvelėmis, pasigrožėti ilgiausiu Lietuvoje ozu, Švėtės upės slėniu. Įkopę į piliakalnius pajusti protėvių galybę, prisiliesti prie jau milijonus metų skaičiuojančių dolomitų. Mažame Šiaurės Lietuvos žemės lopinėlyje telpa gausybė gamtos ir kultūros vertybių.

Geografinė padėtis

Žagarė – miestelis šiaurės Lietuvoje, pasienyje su Latvija, pusiaukelėje tarp Joniškio ir Naujosios Akmenės.

Paveldas

Raktuvės ir Žvelgaičio piliakalniai. Senoji Žagarės dalis – urbanistikos paminklas. Dalis gatvių nutiestos dar XVI a. viduryje. Iš XVII–XVIII a. yra išlikę molio bei dolomito statinių. Senoji bažnyčia (past. 1712 m.).

Naujoji Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (past. XIX a. pr.). Daug paminklinių XIX a. pastatų. Dvaro pastatų ansamblis ir parkas (XVIII–XIX a.). Gamtos paminklai – ozas, dolomito atodanga.

Istorija

XVI a. raštuose Žagarė vadinama miestu. Dėl palankios geografinės padėties (per Žagarę ėjo kelias į Rygą) mieste klestėjo amatai, vyko prekyba su užsienio šalimis. 1600 m. čia įsteigta parapijos mokykla. XIX a. Žagarėje vyko didžiulės mugės, veikė sagų, kaspinų, plunksnų, drobės balinimo, vilnonių dirbinių ir žvakių fabrikėliai, vyno, alaus daryklos. Veikė keletas bažnyčių, maldos namų ir mokyklų, nes čia gyveno įvairių tautybių žmonės – lietuviai, latviai, vokiečiai, žydai, rusai.

Žagarės dvaras kviečia...

Pažintinės ekskursijos, edukacijos, žygiai po Žagarę ir apylinkes

Plačiau...

Miestą garsina
ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS

Žagarė daugeliui girdėta kaip Žagarės vyšnių trauktinė. Iš tiesų vyšnios ir čia kilusios žagarvyšnės labai populiarios. Kai jos sunoksta, žagarečiai visus kviečia į žagarvyšnių šventę, vadinamą Žagarės vyšnių festivaliu. Šventė būna stipri kaip trauktinė, joje netrūksta nei dainų nei gero ūpo.