Galbūt Žagarė ne kiekvienam miestas, bet tiems, kurie jame tebejaučia savąsias šaknis, Žagarė yra vienintelis toks gilios ir sudėtingos praeities, savito grožio gamtos, savito būdo žmonių kraštas. Kiekvienas išėjo iš jos sušildytas tėvų namų, žydinčių vyšnių ir kvepiančių ievų, čiurlenančios Švėtės ir ošiančio parko, ugdžiusios asmenybę mokyklos, kultūros ir sporto tradicijų, bažnyčių varpų skambėjimo. Šis nuostabus kraštas visada laukia savo sugrįžtančių vaikų…